TO MY FUTURE CHILDREN

Vaikai,

Bijau, kad kai jūs būsit paaugliai ir kaži ar aš tai prisiminsiu, todėl turiu jums papasakoti istoriją.

Ji prasidėjo labai senai, kai man dar buvo 17 metelių „Kaziuko Kamaros“ rūsyje. Kai gauja tokių pat kaip jūs paauglių šėlo ir šaukė: „Giedriau pavaryk!“, nors atlikėjas, norėdamas išskirtinumo vadino save Golden Parazyth, tai įvyko pirmąjį kartą....

Aš apkurtau.

Natūralu, kad kai grįžti paryčiais iš gero koncerto, vakarėlio ar išgertuvių su draugais, tau būna užgultos ausys ir zvimbia galva. Tu sau galvoji, kad echhh... išsimiegosiu ir popiet gersiu kavą su visiškai normalia klausa. Bet viskas pakrypo ne ta linkme.

Kaip jau minėjau po Parazito koncerto, atsikėlusi supratau, kad mano kairioji ausis visiškai nieko negirdi. Jausmas toks lyg tau kas prigrūstų kukurūzų, kurie sutręškėtų tau pajudinus galvą, o ant to treškėjimo viršaus būtų uždėta didžiulė izoliacinė medžiaga,kad išorinis pasaulis, to treškėjimo negirdėtų. Suimta panikos imiau valyti ausį krapštukais, ją plauti, garsiai kalbėti, pūsti nosį, kramtyti daug gumos ir kitų patarimų, kuriuos man suteikė visagalis internetas (amen).

Bet nieks nepadėjo. „Ok“, pagalvojau sau nors viduje jaučiau didžiulę baimę, nes nenorėjau būti kurčia dar nesusilaukusi jūsų. Jūsų prosenelė to nerpiimė rimtai ir tik šypsojosi, nes manė, kad tai pamoka man.

Galų gale, aš nutariau neuiti pas gydytoją. Ir atrodytų, gydytojai – tokie išmintingi žmonės- turėjo atstatyti mano kairiosios ausies klausymo gebą. Gydytoja tik kratė galvą ir teigė: „Nieko nematau, jokio kamščio, nieko negaliu padaryti“.

Tai tęsėsi ištisą savaitę. Savaitė klausos – tik su ištikimąją kairiąja ausimi.

Jau susitaikiau su tuo, kad nebegirdėsiu ir nebetikėjau ypatingos žolės kišimu į ausį ( taip yra kažkokia žolė, kuri traukia karštį ir turėtų padėti, bet nepadėjo), kai po septynių kurtumo dienelių – aš ATKURTAU.

The end.

NOT. Po to, šis apkurtimas ir vėl kartojosi. Kartais porai dienų, kartais kelioms valandoms.

Todėl noriu, kad prisimintumėt kelis paprastus dalykus:

• Nestovėkit arti vienos kolonėlės. Rinkitės centrą.
• Nesirinkit pirmos eilės, net jei iš ten jūsų mėgstamas atlikėjas atrodo super hot.

Bet, jei jūs mano vaikai, jūs tikrai neklausysit mano patarimų. Ir jūs esat absoliučiai mldc. Nes ir aš pati nesirūpinau tuo, kai tai kartojosi and thanks sweet baby jesus ta klausa visada atsistatydavo. (p.s. sunku rašyti visada, nes praėjo tik metai, bet žinot, ką sako apie viltį ir motinas).