Galim aptarinėti ar neaptarinėti stereotipų naudą, bet esmė lieka viena- ko per daug, tas blogai.
Žinant, jog esu savikritiška ir, jausdamasi savo miestelio dalimi, esu kritišk ir Panevėžiukui (čia miestas, o ne tas kaimelis Kauno rajone). Supranti, pajuokaut, paprikolint, truputį pasišaipyt ir pastumt- visai smagu, nieko neužgauna... Bet jei nuvažiuoji į Vilnių, pasakai, kad kilusi iš Panevėžio ir tiesiog pamatai baimės pilnas akis su žodžiais : "PARODYK KAIP TRENKT Į SNUKĮ" (????), tai arba parodai arba....na, nėra arba.
I mean- visur visko bus... Žinoma, vienur treningų yra daugiau, kitur mažiau.
TIKROJI Panevėžio situacija:
Kadangi krikštą priėmiau Raudonojoj Bažnyčioj, gimiau Čikagutėje, man savivaldybė iš karto duoda treningus, BMW ir lazdą. O muzikos pamokose klausomės tik rusiškų bumbčikų. Lietuvių kalbos programa irgi pakeista, t.y. integruota: mokomės savo tarimo subtilybių, kuriame naujus darinius. Rusų pamokos (aišku) skirtos keiksmažodžiams.O jei be juokelių, tai kolegė labai rimtai, labai piktai, bet teisingai pasakė:
tai va. Patariu nebestumt, nes mūsų draugai- tulpiniai.
